Sveika, celiulito nepažeista oda
Oda, kurią pažeidė celiulitas
Celiulito paveikta oda vadinama “apelsino žieve” arba “čiužinio fenomenu”, nes dėl įdubimų ir sustorėjimų odos paviršius pasidaro panašus į apelsiną arba senovišką čiužinį. Medicininis terminas yra dermopanikuliozė. Celiulitu suserga, be keleto išimčių, beveik vien moterys. Jų odos jungiamasis audinys yra puresnis ir lankstesnis nei vyrų, kad nėštumo metu galėtų pakankamai išsitempti. Elastingas jungiamojo audinio pluoštas moterų kūne išsidėstęs lygiagrečiai, todėl pro jį gali prasiskverbti riebalų ląstelės. Vyrų odos audinyje, panašiame į tinklą, taip atsitikti negali (ar atsitinka rečiau). Moteriškos riebalų ląstelės yra kūgio formos ir dėl to skverbiasi į paviršių. Vyriškos yra plokštesnės ir plečiasi į plotį.
Celiulitas atsiranda tada, kai riebalų atsargos per gausiai maitinamos. Pavienės ląstelės sulimpa į didelius gumulus ir spaudžia viršutinį odos sluoksnį. Mažieji kraujo kapiliarai užspaudžiami, pablogėja odos kraujotaka ir sutrinka ląstelių aprūpinimas svarbiomis maisto medžiagomis. Ertmėse tarp ląstelių kaupiasi audinių skystis. Pamažu jungiamojo audinio pluoštas pasiduoda spaudimui ir ištįsta. Odos paviršiuje pasirodo duobelės ir iškilimai – tipiškas celiulito požymis.
Celiulitas nėra liga
Celiulitas nesukelia skausmų ir nekenkia sveikatai – tai tik grožio problema. Celiulitas taip pat neatsiranda staiga, o vystosi iš lėto. Polinkis į celiulitą greičiausiai yra paveldimas. Ar tam tikrose vietose atsiras per daug ir per didelių riebalų ląstelių, nulemiama dar kūdikystėje, o vėliau dar kartą brendimo amžiuje. Didžiausią įtaką turi mityba. “Peršertos” riebalų ląstelės vėliau sunkiai sumažinamos dieta, o jų kiekio apskritai nebeįmanoma sureguliuoti.
Net perdėtas lieknumas neapsaugo nuo “apelsino žievės”, nes celiulitą gali sukelti ir kontraceptinės piliulės
Kam labiausiai gresia celiulitas?
Apie polinkį į celiulitą šį tą galima spręsti iš figūros. Nuo jo retai kenčia aukštos, lieknos moterys. Dažniausiai celiulitas ištinka tas moteris, kurios dėl savo hormoninės sandaros pasižymi ypač moteriškomis formomis. Už tai atsakingas hormonas ostrogenas ne tik valdo riebalų ląstelių pasiskirstymą; jis suteikia jungiamajam audiniui purumą ir minkštumą, ir jo ląstelės, gausiai maitinantis ir mažai judant, gali be vargo plėstis. Kadangi nėštumo metu gaminasi ypač daug ostrogeno, dažniausiai tada pasirodo pirmieji celiulitiniai pakitimai. Vis dėlto lieknumas neapsaugo nuo “apelsino žievės”, nes celiulitą gali sukelti ir neteisingai vartojamos kontraceptinės piliulės. Celiulitą skatina ir tai, kas sulaiko organizme skystį bei medžiagų apykaitos atliekas. Tai yra virškinimo ir kraujo apytakos sutrikimai. Vangi kraujotaka trukdo ir limfos apytakai, o drauge ir kūnui apsivalyti.
Kaip suprasti, ar atsirado celiulitas?
Metų metais celiulito diagnozė buvo nustatoma “gnybimo testu”: nykščiu ir rodomuoju pirštu suspaudžiamas odos plotelis ir žiūrima, ar nėra įdubimų. Šiandien celiulitas pripažįstamas tik tada, kai oda duburiuojasi lengvai įtempus kurią nors raumenų dalį ar net ir atpalaidavus raumenis.
Celiulitas dažniausiai prasideda ant šlaunų, bet pasitaiko ir ant sėdynės, pilvo, juosmens, užpakalinės žasto pusės – taigi visur, kur tik kaupiasi riebalai. Nėra stebuklingo vaisto nuo celiulito. Jo negalima panaikinti kremais, masažais, gimnastika ar badavimu. Geriausiu atveju “apelsino žievę” aplyginti gali kombinuota programa – taisyklinga mityba, tikslingas judėjimas, masažas ir odos priežiūra, – tačiau būtina stengtis kasdien.